Įjungti administratoriaus paskyrą galima keliais skirtingai būdais.

Pirmas – įjungti per vartotojų valdymo panelę:

Ant “Computer” paspaudžiate dešiniu pelės klavišu ir pasirenkate “Manage”

Išskleiskite “System Tools -> Local Users and groups -> Users”. Paspauskite dešiniu pelės klavišu ant “Administrator” ir pasirinkite “Set Password”

Atsiradusioj lentelėj pasirinkite “Proceed”

Įveskite ir patvirtinkite slaptažodį

Dabar belieka tik įjungti pačią paskyrą. Paspaudžiam ant “Administrator” dešiniu ir pasirenkam “Properties”

Nuimam varnelę nuo “Account is disabled”

Spaudžiam OK, šai ir viskas.

Antras būdas yra naudojant “Command Promt”

Paspauskite “Start”, įrašykite “cmd”, paieška jums suras “Command Promt” programą. paspauskite ant jos dešiniu ir pasirikinite “Run As Administrator”

Sutikite su saugos prenešimu paspausdami “yes”

Atsidariusiame “Command Promt” lange suveskite “net user” paspauskite enter. pamatysite, kad Administrator paskyra jau yra.

Pakeiskite slaptažodį Administrator paskyra su komanda “net user administrator *” ir įveskite bei patvirtinkite slaptažodį.

Kitas žingsnis yra įjungti administratoriaus paskyrą su komanda “net user administrator /active:yes“

Tai ir viskas.

Susiję įrašai

• Nėra susijusių įrašų

Programa turi keturias korteles:

1. Home (antivirusinės pagrindinė kortelė, programos pradžia) – Antivirusinės programos būsena, Scan options (skenavimo parinktys), Quick (greitas skenavimas), Full (pilnas skenavimas), Custom (galima pasirinkti, kuriuos disko skaidinius (partition) norite skenuoti)

2. Update (antivirusinės atnaujinimas) – Čia galite pamatyti Jūsų antivirusinės atnaujinimų versijas ir kada buvo atnaujinta. Galima patiems ieškoti atnaujinimų, reikia kompiuterio, kuris turėtų priėjimą prie interneto ir paspausti Update mygtuką, tada antivirusinė kreipiasi į gamintojo duombazę, kurioje sudėti naujausi atnaujinimai nuo virusų ir šnipinėjimo programų .

3. History (virusų ir šnipinėjimo programų istorija) – šioje kortelėje matysite visas virusų būsenas yra galimybė istorijas filtruoti. All detected items ( visų aptiktų objektų Jūsų kompiuteryje sąrašas), Quarantined items (objektai, kurie nebuvo ištrinti, bet buvo padaryti neveiksnūs ir užkirstas kelias jiems toliau vykdyti procesus Jūsų kompiuteryje), Allowed items ( objektai kuriems leidžiama vykdyti procesus Jūsų kompiuteryje). Galima ištrinti visu objektų būsenų istorijas, paspaudus dešinėje kortelės  kampe mygtuką  Delete history.

4. Settings (nustatymai)

a) Scheduled scan (planuojamas skenavimas) – galimybė nustatyti, kada skenuoti Jūsų kompiuterį nuo virusų ir šnipinėjimo programų, yra trys parinkčių eilutės, When (kokią savaitės dieną skenuoti), Around (kelintą valandą skenuoti) ir  Scan type (skenavimo tipas).

Susiję įrašai

• gruodžio 7, 2009 -- Kompiuterio valymas – pirmieji žingsniai (8)
• sausio 5, 2010 -- Vidinio IP keitimas į išorinį, ar tikrai tai reikalinga? (78)
• gruodžio 23, 2009 -- Kompiuterio profilaktika – automatizavimas (4)

MAC address – Media Access Control address. Tai unikalus kompiuterio tinklo kortos adresas, kuris būna įrašytas gamykloje. Tačiau galite laikinai pasikeisti MAC adresą savo poreikiams.

Pirma einate į Start -> Control panel -> Network Connections (Pradėti -> Valdymo skydas -> Tinklas). Susirandate savo tinklo kortos piktogramą. Ant jos paspaudžiate dešiniuoju pelės klavišu ir pasirenkate “Properties” (Ypatybės). Gausite tokį dialogo langą:

Jame pasirinkite “Configure”, atsiradusiame lange kortelę “Advanced” ir iš sąrašo susiraskite “Locally Administered Address”:

Iš pradžių, pas jus bus parinkta “Not present”. Pasirinkite “Value” lauką ir jame įveskite reikiamą MAC. Piešinyje viršuje aš jau tai padariau. Po to spaudžiate OK. Ir galite pasitikrinti, ar pakito jūsų tinklo kortai MAC adresas. Tai padaryti galima dviem būdais, vienas buvo aprašytas čia (MAC adresas matomas prie užrašo “Physical address” (fizinis adresas)), kitas paprastas būdas yra “Start -> Run”, įrašome “cmd”, spaudžiam OK, juodam lange įrašom “getmac” (dar galima naudoti “getmac /v” komandą, kuri parašys ir tinklo kortos pavadinimą, jei jų yra kelios) ir spaudžiam Enter. Šiuo atveju gausite visų kompiuterio tinklo kortų MAC adresų sąrašą:

getmac

getmac /v

Tai tiek apie patį keitimą. Turėkite omeny, kad prieš keičiant MAC, turite žinoti ką įrašysite. Jei norite kompiuteriui skirti Jūsų maršrutizatoriaus MAC adresą, jį greičiausiai rasite ant paties maršrutizatoriaus etiketės, arba prisijungę prie jo valdymo. Taip pat reiktų žinoti, kad ne visos tinklo kortos leidžia tokį fizinio adreso keitimą.

Taip pat, jei reikia maršrutizatoriuje pakeisti MAC, tai pirma nusirašote reikiamą MAC nuo kompiuterio, o tada prisijungę prie maršrutizatoriaus, jo valdymo sąsajoje ieškote punkto, kur galite keisti jo MAC. Praktiškai visi maršrutizatoriai turi tokią funkciją.

Susiję įrašai

• sausio 5, 2010 -- Vidinio IP keitimas į išorinį, ar tikrai tai reikalinga? (78)
• liepos 14, 2009 -- Kaip pakeisti išorinį IP adresą? (106)
• spalio 5, 2008 -- Kaip pakeisti IP adresą Windows XP? (161)

Šiam įrašui naudosiu Microsoft Office Word 2003 programą, tad jei pas ką nors yra Word 2007, nurodymai gali šiek tiek skirtis, tačiau esmė išlieka ta pati.

Taigi, pirmiausia surašote reikiamą formos tekstą, o po to įsijungiate formų kūrimo įrankių juostą “Rodymas -> Įrankių juostos -> Formos” (View -> Toolbars -> Forms) atsiradusi įrankių juosta atrodys taip:

Mygtukų paskirtys, pradedant iš kairės į dešinę:

1. Teksto įvedimo formos langelis

2. Pažymėjimo “x” langelis

3. Pasirinkimas iš pateikto sąrašo

4. Pasirinkto formos lauko ypatybės

5. Lentelės piešimas

6. Įterpti lentelę (bendri nustatymai)

7. Įterpti rėmelį su tekstu

8. Formos lauko spalvinimas

9. Valyti formos duomenis

10. Formos apsaugojimas

Norint įterpti formos lauką, padedate kursorių toje vietoje, kur reikia lauko ir paspaudžiate atitinkamą mygtuką. Po to paspaudžiate ant sukurto lauko tada, arba paspaudžiate mygtuką nr. 4, arba ant to laiko paspaudžiate dešiniu pelės klavišu ir pasirenkate “Ypatybės” (Properties).

Toliau apie kiekvieną laukelio funkciją.

1. Pirmasis mygtukas naudojamas kuriant formos lauką, kuriame reikia įvesti paprastą tekstą, datą, laiką, skaičių ir pan. Toliau lauko elgesys nustatomas per jo ypatybes:

• Tipas – nustatote kokio tipo tekstas bus vedamas tame lauke. Galimi pasirinkimai “Paprastas tekstas”, “Numeravimas”, “Data”, “Dabartinė data”, “Esamas laikas” ir “Skaičiavimas”.
• Numatytasis tekstas – čia galite įrašyti numatytą tekstą, kurį pildytojas gali palikti toks koks yra, arba ištrinti ir įrašyti savo (šio lauko pavadinimas keičiasi priklausomai nuo to koks tipas pasirinktas).
• Maksimalus ilgis – galite nurodyti, kiek maksimaliai simbolių galima įvesti lauke.
• Teksto formatas – čia galite pasirinkti, kaip atrodys vedamas tekstas. Šio lauko pavadinimas ir reikšmės keičiasi priklausomai nuo to, kas pasirinkta laukelyje “Tipas”.
• Kiti laukeliai paprastai formai nėra reikalingi, tad juos praleidžiu.

2. Antrasis mygtukas naudojamas pasirinkimo langeliui įterpti. Jo ypatybės:

• Žymės langelio dydis – čia galite pasirinkti, kad langelio dydis būtų nurodomas, pagal Jūsų nusistatyto šrifto dydį, arba galite patys nurodyti, kokio dydžio jis turėtų būti.
• Numatytoji žymė – čia pasirenkate ar laukas bus pažymėtas pagal nutylėjimą ar ne.
• Lauko parametrai, čia galite įjungti arba išjungti šį laukelį.

3. Šis mygtukas naudojamas, norint pridėti pasirinkimo iš duoto sąrašo laukelį. Jo ypatybės:

• Išplečiamasis elementas – čia įvedate sąrašo pasirinkimus ir spaudžiate “Pridėti” mygtuką.
• Elementai išplečiamam sąraše – sąrašas jau pridėtų elementų.

4, 5, 6 ir 7 mygtukai, kalba patys už save, tad jų atskirai neaptarinėsim.

8. Mygtukas skirtas paryškinti formos laukelius, kad jie būtų aiškiai matomi baltame lapo fone. Spausdinant, pilkas fonas nebūna matomas.

9. Mygtukas skirtas pildytojui, kuriuo jis gali vienu paspaudimu atsisakyti visos formos įvestos informacijos, ir atstatyti formą į pradinę būseną.

10. Mygtukas skirtas formos apsaugojimui. Tik paspaudus jį forma pradeda veikti. T.y. visas aplinkinis tekstas neberedaguojamas, ir veikia tik formos laukai.

Čia pridedu formą, kurioje panaudoti visi minėti formos laukai:

Štai maždaug ir viskas. Dabar ir Jūs nesunkiai galėsite susikurti savo formą.

Susiję įrašai

• gegužės 17, 2010 -- Kaip sukurti išnašas Word dokumente (5)
• gruodžio 10, 2009 -- Registro valymo priemonės (9)
• gruodžio 1, 2008 -- Turinys Microsoft Word dokumente (23)

Taigi pirmiausia pradėsime nuo CCleaner.

Ši programa turi keletą komandų paleidimui iš komandinės eilutės. Viena jų yra “\AUTO”. Šitą komandą galima panaudoti kartu su:

• Batch failais (.bat);
• Nuorodomis, (shortcut icons);
• Windows užduočių planuotoju (Windows Task Scheduler);
• Iš pačios CCleaner programos, kur galite įjungti automatinį valymą įjungiant/išjungiant kompiuterį.

Čia aš aprašysiu tik vieną būdą, tai yra užduočių planuotoją. Taip galite nustatyti kokiu dažnumu automatiškai bus atliekamas laikinų failų trynimas. Pirma paleiskite užduočių planuotoją “Start -> Control Panel -> Scheduled tasks -> Add Scheduled Task”:

Spaudžiate “Next” (toliau). Kitame lange susirandate CCleaner ir vėl “Next”:

Pasirenkate pavadinimą užduočiai ir pasirenkate, kaip dažnai ji bus vykdoma. Idealiu atveju, CCleaner reiktų paleisti kas savaitę, jei daug naršote:

Kitame lange nustatote, kokiu paros laiku bus vykdoma užduotis. Pasirinkite laiką, kada kompiuteris įjungtas ir jei norite, kada Jūsų prie jo nėra:

Įveskite kompiuterio vartotojo vardą ir slaptažodį, kurio teisėmis ir bus vykdoma užduotis. Idealu jei yra atskiras Administrator vartotojas su slaptažodžiu:

Kitame lange uždėkite varnelę ant “Open advanced properties for this task when I click Finish” (atverti išpėstinius nustatymus, kai paspausiu Baigti). Šis žingsnis reikalingas kad galėtume įrašyti \AUTO komandą:

Paspaudus “Finish”, kitame lange “Run” eilutės gale prirašykite “\AUTO” ir paspauskite “OK”:

Jei viskas gerai pavyko, tai prie “Start -> Control Panel -> Scheduled tasks -> Add Scheduled Task” matysite Jūsų ką tik sukurtą užduotį:

Sukurta užduotis įsijungs nustatytu dažnumu ir pasirinktu laiku. Jos vykdymo metu pastebėsite tik mažą piktogramą dešiniajame kampe apačioje:

Su CCleaner viskas. Tik atminkite, kad taip paleidus CCleaner jis ištrins tik iš anksto pasirinktus failus. T.y. ką jis turi valyti turite bent kartą nustatyti atidarę CCleaner programą. O daugiau būdų, kaip naudoti “\AUTO” komandą rasite čia.

Toliau kalbėsim apie SpyBot Search And Destroy.

Su ja yra paprasčiau, nes šita programa turi jau integruotą užduočių planavimą. Taigi atsidarome Spybot programą ir iš meniu pasirenkame “Mode -> Advanced mode”. Gausite pranešimą, kuris perspėja, jog šis režimas atveria daugiau galimybių, ir kad neatsargiai su jomis elgiantis, galite pakenkti sistemai. Spauskite “Yes”.

Atsidarius “Advanced Mode”, kairiajame stulpelyje pasirinkite “Settings -> Scheduler”:

Čia pasirinkite “Add…” bei uždėkite abi varneles.  “Fix problems after scheduled scan” – taisyti rastas problemas, “Close program after finishing schedule” – uždaryti programą baigus:

Taip pat prieš vykdant skenavimą reiktų ir atnaujinti SpyBot. Tai padarysite paspausdami “Add (updater)”. Taip sukuriate užduotis jau ankščiau minėtame užduočių planuotuve. Tačiau dar nėra nustatyta kada ir kokiu dažnumu vyks šios užduotys. Tai nustatysite paspausdami “Edit” mygtuką. Tai padarius atsidaro jau pažįstamas langas, kuriame pasirenkame “Schedule”:

Ir ten spaudžiame “New” bei nustatome reikiamą dažnumą ir laiką:

Paspaudus “OK” įveskite vartotojo vardą ir slaptažodį ir spauskite “OK”:

Tą patį atlikti reikia ir su atnaujinimu paspaudžiant “Edit (Updater)”, tik turėkit omeny, kad atnaujinimas turėtų įvykti prieš skenavimą. Taip suprogramuotas spybot pasileis nustatytu laiku, tačiau nebus toks nepastebimas, kaip CCleaner. Tad geriau jį planuoti tada, kai nedirbate kompiuteriu.

Na ir paskutinis žingsnis yra defragmentavimas.

Kadangi jau mokate naudotis užduočių planavimo įrankiu, nebedėsiu ekrano nuotraukų, o tik parašysiu ką daryti.

1. Atsidarykite užduočių planavimo įrankį (Task Scheduler);
2. Spauskite “Add Scheduled task” ir spauskite “Next”;
3. Spauskite “Browse” (naršyti) ir susiraskite “C:\WINDOWS\system32\defrag.exe”;
4. Nustatykite periodiškumą ir laiką, ir prieš spausdami Finish būtinai pasirinkite “Open advanced properties for this task when I click Finish” varnelę;
5. “Run” eilutėje pabaigoje pridėkite disko raidę, kurį norite defragmentuoti. Pavyzdžiui “C:” arba “%HomeDrive%”.

Štai ir viskas. Po šių veiksmų, kompiuterio profilaktika bus vykdoma periodiškai, be Jūsų įsikišimo.

Susiję įrašai

• gruodžio 7, 2009 -- Kompiuterio valymas – pirmieji žingsniai (8)
• gruodžio 10, 2009 -- Registro valymo priemonės (9)
• birželio 19, 2010 -- Microsoft Security Essentials nemokama antivirusinė programa (4)

Registrų tvarkytuvai reklamuojasi ta mintim, kad programos palieka daug šiukšlių Windows registre. Jie tvirtina, kad paleidus jų priemonę, seni, nenaudojami įrašai bus ištrinti taip optimizuodami registrą. Taip, tai tiesa, kad išdiegtos palieka nebereikalingus įrašus, kurie galų gale užgriozdina registrą, ir jų išvalymas gali tik padėti. Bet ar tai pagreitina operacinę sistemą yra ginčytina.

Windows Registras dirba, kaip dokumentų pildymo sistema – programinė įranga visada žino kokio įrašo jai reikia, ir ji suranda tą įrašą labai greitai, tiesiog ieško tiksliai ten kur jis turi būti. Visiškai nesvarbu ar ten yra šimtai ar tūkstančiai įrašų, nes programos žino tikslią vietą kur rasti reikiamą informaciją. Iš to plaukia, kad ištrynus nereikalingus įrašus ir sumažinus registrą, negausite visiškai  jokio sistemos pagreitėjimo. Daugybė tyrinėjimų tik patvirtina šitą faktą.

Problema, kurią gali sukurti registro valymo priemonės, atsiranda tada, kai jie yra per agresyvūs valydami. Ir kadangi tarp šios kategorijos priemonių kūrėjų yra didelė konkurencija, jie žada geresnius rezultatus būdami agresyvesni nei kiti. Šios programos netinkamai ištrina registro raktus ir vertes, tad kai programa eina ieškoti informacijos į registrą, jos ten nebėra.

Geriausias patarimas yra toks:  niekada ir niekur  nenaudoti jokios registro valymo priemonės!

Susiję įrašai

• gruodžio 23, 2009 -- Kompiuterio profilaktika – automatizavimas (4)
• gruodžio 7, 2009 -- Kompiuterio valymas – pirmieji žingsniai (8)
• birželio 19, 2010 -- Microsoft Security Essentials nemokama antivirusinė programa (4)

Taigi dar kartą pabrėšiu pagrindines priežastis:

• susikaupę laikini failai;
• nepageidaujamos programos ir slapukai;
• disko fragmentacija;

Ne veltui sąrašą sudėliojau būtent tokiu eiliškumu. Profilaktiką atliksime taip pat tokia pat tvarka ir vėliau pamatysite kodėl.

Laikinų failų trynimas

Kas yra laikini failai? Pagrindiniai laikini failai yra tie, kurie kaupiasi jums naršant internete. Jie laikomi kataloge “c:\Documents and Settings\[vartotojo vardas]\Local Settings\Temporary Internet Files”. Tai yra Jūsų lankytų interneto svetainių failai, dažniausiai paveiksliukai, flash, sausaniukai ir kt. Jie ten kaupiasi tam, kad antrą kartą apsilankius toje pačioje svetainėj, ji kuo mažiau siųstų informacijos į kompiuterį, ir taip ji užkraunama greičiau. Tačiau per ilgą laiką, svetainių paveiksliukai keičiasi, sausaniukai taip pat. Nors pastariesiems turėtų būti nustatomas atitinkamas galiojimas, kad jie vėliau pasišalintų, taip daro retas svetainės administratorius. Taigi tame kataloge pradeda kauptis failai, kurie nebebus daugiau naudojami. O kai kurias svetaines aplankote vos vieną kartą.

Dar viena vieta kur kaupiasi failai yra “c:\Documents and Settings\[vartotojo vardas]\Local Settings\Temp”. Čia yra kiek kitokio tipo failai. Dažniausiai tai laikinos bylos, kurios ten laikinai įrašomos kai įdiegiate kokią nors programą. Tarkim atsisiunčiate programą, o ji tam kad jos apimtis siunčiantis būtų mažesnė būna suspausta tam tikrom priemonėm ir pradėjus diegimą failus išskleidžia į minėtą katalogą. Baigus įdiegimą, ne visada iš ten pašalinama. Taigi po kurio laiko ten susidaro taip pat nemažas kiekis failų.

Pirmasis katalogas ir jame susikaupę failai gana stipriai įtakoja Internet Explorer naršyklės spartą. O pastarasis daugiau įtakoja tik disko talpą ir jo fragmentaciją. Taigi šiuos katalogus reikia periodiškai išvalyti. Iš jų galite drąsiai trinti viską kas ten yra. Jei kuris failas nesitrina, nes yra naudojamas, jį praleiskite. PASTABA: laikinuose interneto failuose taip pat laikomi slaptažodžių atsiminimo slapukai, tad jei kur nors interneto svetainėj esate uždėję varnelę “Atsiminti mane” greičiausiai, jums tą varnelę teks uždėti dar kartą ir prisiminti slaptažodį.

Jei naudojate kitą naršyklę vietoj Internet Explorer, turite žinoti, kad dauguma kitų naršyklių turi savo laikinuosius katalogus, kurie slepiasi specifinėse vietose. Tad jų paieška, kai kuriems vartotojams gali būti problematiška, o ir trynimas kas kart iš kelių katalogų atrodys nepatrauklus.

Šiuo atveju laikinų failų trynimui rekomenduoju nemokamą programą “CCleaner” (Computer Cleaner – kompiuterio valymo priemonė). Ją atsisiųsite iš http://www.ccleaner.com/. Įdiegdami nuimkite varnelę nuo “Įdiegti Yahoo įrankius”, kad išvengtumėt nepageidaujamos programos. Šios programos pagalba ištrinsite ne tik mano minėtus laikinus failus, bet ir interneto naršymo istoriją, nesenus explorer objektus, neseniai naudotas URL nuorodas, laikinus ir daug kitų nereikalingų failų. Ir žinoma patys galite pasirinkti ką trinti o ką pasilaikyti.

Nepageidaujamos programos ir slapukai

Šios programos ir slapukai dažniausiai kaupiasi neatsargiai naršant internete. Spaudžiant ant visų iššokusių langų “Yes” ir “OK” prieš tai nesigilinant ką jos praneša. Kai kurios tokios programos įsidiegia vartotojui netgi to nežinant. Antivirusinės programos ne visada pašalina jas, tačiau periodinis praskenavimas antivirusine programa taip pat būtinas. O po to nepageidaujamiems dalykams valyti rekomenduoju Spybot programą iš http://www.safer-networking.org/. Atsiųskite ją, būtinai atnaujinkite ir pilnai praskenuokite. Rastas problemas pataisykite.

Disko defragmentavimas

Diskas tampa fragmentuotas dėl paprastos priežasties: failų įrašymo ir trynimo. Įrašytas failas užima tam tikrą disko vietą. Tarkim įrašote tris dainas vieną po kitos, kurios užima po 5 MB vietos. Iš viso bus 15 MB. Po to pirmąją ištrinate ir taip atsilaisvina 5 MB vietos. Toliau įrašote kitą kokį nors failą kuris yra didesnis nei 5 MB, tad dalis to failo užims atsilaisvinusius 5 MB, o likusi dalis bus įrašyti kitoje disko vietoje. Taip po ilgo laiko dauguma failų tampa fragmentuoti. Jų nuskaitymo laikas pailgėja, nes reikia surankioti visas jų dalis. Taigi disko defragmentavimas surankioja tas dalis ir “suklijuoja” taip, kad nuskaitant nebereiktų “rankioti”.

Defragmentavimą paleisti yra labai paprasta: paspaudžiate dešiniu pelės klavišu ant “My Computer” ir pasirenkate “Manage”. Atsiradusiame lange pasirenkate “Disk Derfragmenter”, pasirenkate diską kurį norite defragmentuoti ir spaudžiate “Defragment”. Priklausomai nuo laisvos vietos kiekio ir fragmentacijos lygio tai gali užtrukti gana ilgai.

Pabaigos nuostatos

Visi čia paminėti būdai yra laiko patikrinti ir yra efektyvūs. Jei po šių veiksmų jums dar kyla problemų, reikia gilintis toliau ir ieškoti problemų kitur. Pagrindinis dalykas ko labai rimtai nerekomenduoju – tai naudoti visokius “Registry optimizer”, “PC booster”, “Registry mechanic” ir kitas panašaus pobūdžio programas. Nebent esate tikrai įsitikinęs, kad pasieksite tai ką norite. Iš savo patirties žinau, kad tokio tipo programos dažnai negrįžtamai sugadina kompiuterio operacinę sistemą ir tai beveik visada baigiasi jos įdiegimu iš naujo.

Taip pat minėjau, kad paaiškinsiu kodėl toks eiliškumas. Viskas labai paprasta: išvalius laikinus failus, Spybot ir Antivirusinės skenavimas pastebimai sutrumpėja. O kai laikinų failų valymas, bei nepageidaujamų dalykų trynimas praeina, defragmentavimo metu bus mažiau failų, kas vėlgi sutrumpins veiksmo trukmę.

Susiję įrašai

• gruodžio 23, 2009 -- Kompiuterio profilaktika – automatizavimas (4)
• gegužės 7, 2009 -- Kaip pašalinti privačius ir laikinus duomenis iš interneto naršyklių (4)
• birželio 19, 2010 -- Microsoft Security Essentials nemokama antivirusinė programa (4)

Oficialiame Microsoft tinklapyje rašo, kad reikia padidinti virtualios atminties kiekį.

Tai padės nevisada. Kad efektyviau spręsti problemą, paaiškinsiu, kas gi yra ta virtualioji atmintis. Virtualioji atmintis dar yra žinoma „page file“ arba „swap file“ pavadinimais, tai yra failas Jūsų diske (C:\pagefile.sys pagal nutylėjimą), kurį Windows ir programos naudoja kaip priedą prie operatyvinės atminties (RAM) kai prireikia. Rekomenduojamas numatytasis dydis yra 1.5 karto didesnis nei yra operatyvinės atminties. Virtuali atmintis yra RAM ir „page file“ suma. Taigi, jei Jūsų kompiuteris turi 512 MB operatyvinės atminties, jis turės 768 MB „page file“ pagal nutylėjimą. Iš viso bus 1.25 GB.

Minėta klaida dažnai atsiranda dėl prastai parašytos programos su atminties nutekėjimais (memory leaks), tada jos nuolatos naudoja vis daugiau ir daugiau atminties kol jos neišjungiate arba neperkraunate Windows. Tad pirma Jums reikia rasti, kuri programa kelia problemas.

Paspaudus „CTRL+ALT+DEL“ išsikviesite „Task manager“ (užduočių tvarkytuvą) (kai kuriose Windows XP konfigūracijose, papildomai reikia paspausti „Task manager“ mygtuką po CTRL+ALT+Del). Taip pat užduočių tvarkytuvę galima išsikviesti laikant CTRL+SHIFT paspaudus ESC mygtuką.

Eikite į „Processes“ (procesai) kortelę. Čia pamatysite visų procesų sąrašą, kurie yra šiuo metu veikiantys Jūsų kompiuteryje. Ten matysite kiekvieno proceso atminties naudojimą, tačiau iš patirties galiu pasakyti, kad tai retai kada turi ką nors bendro su tuo klaidos pranešimu. Tam reikia matyti virtualios atminties naudojimą.

Užduočių tvarkytuvėj paspauskite „View“ (rodymas) -> „Select Columns…“ (parinkti stulpelius).

Pažymėkite „Virtual Memory Size“ (virtualios atminties dydis) ir paspauskite „OK“ (gerai).

Dabar atsiranda „VM Size“ stulpelis procesų kortelėje. Paspauskite šio stulpelio viršų dukart, kaip apibraukta, kad būtų išrikiuota nuo didžiausios vertės iki mažiausios.

Kaip matote šiame paveikslėlyje daugiausiai virtualios atminties naudoja Mozilla Firefox, apie 237 MB, o antroje vietoje Internet Explorer apie 81 MB (KB skaičius padalintas iš 1024 bus MB skaičius). Abiem šiom programom tai yra rezultatas palikus jas savaitę neišjungus. Praktiškai bet kuri aplikacija, kuo ilgiau ją naudosit neišjungę, tuo daugiau ji naudos virtualios atminties. Kai kurios jų yra blogesnės už kitas. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl Windows tampa vis lėtesni kai juos ilgiau naudojat neperkrovę kompiuterio.

Kai identifikuojate, kuris procesas naudoja daugiau virtualios atminties nei reikia, turite nustatyti koks tai procesas. Kai kurie yra aiškūs iš kart, kaip tarkim pateiktu atveju paveiksliuke. Kiti ne tokie aiškūs. Tokiais atvejais reikia paieškoti pagal proceso pavadinimą, kam jis priklauso.

Dabar, kai jau žinote kuri programa kelia problemą, ją galima spręsti. Pirmiausia reikia pabandyti perdiegti programą iš naujo, jei tai yra įmanoma. Antras žingsnis kurį atlikčiau, tai paieška internete, gamintojo palaikymo svetainėje. Nežinant kokia programa kelia problemas, daugiau sunku parekomenduoti kitus sprendimus.

Susiję įrašai

• gruodžio 23, 2009 -- Kompiuterio profilaktika – automatizavimas (4)
• kovo 1, 2009 -- Kaip sužinoti kokią Microsoft Windows versiją naudoju? (3)
• gruodžio 7, 2009 -- Kompiuterio valymas – pirmieji žingsniai (8)

Pradžia būtų tokia, atsidarome bet kokį katalogą ir spaudžiame „Tools“ (įrankiai) -> „Folder options“ (aplanko pasirinktys):

Atsidariusiame dialoge pasirenkame „File Types“ (failų tipai) kortelę:

Jei sąraše dar nėra tokio failo tipo, kurio jums reikia, spauskite „New“ (naujas) mygtuką ir įveskite (čia pasirinkau torrent tipo failus):

Įvedę spauskite „OK“ (gerai). Jei toks failo tipas jau yra tiesiog jį susirandate sąraše:

Pasirinkus reikiamą failo tipą, arba jį įvedus ir po to pasirinkus spaudžiame mygtuką „Change“ (keisti) šalia „Opens with:“ (atsidaro su) užrašo:

Kadangi tikriausiai jau žinote su kokia programa turi būti atidaromas Jūsų pasirinktas failo tipas (mano atveju uTorrent programa), pasirenkate opciją „Select the program from a list“ (pasirinkti programą iš sąrašo) ir spaudžiate „OK“ (gerai):

Tuomet iš sąrašo pasirenkate programą, sukuria norite atidarinėti savo pasirinkto tipo failus. Jei tokios programos sąraše nėra, spauskite „Browse“ (naršyti):

Ir kompiuteryje susiraskite reikiamą programą, tada „Open“ (atidaryti). Nepamirškite uždėti varnelės prie „Always use the selected program to open this kind of file“ (visada naudoti pasirinktą programą šio tipo failų atidarymui) taip kaip parodyta prieš tai buvusiame paveikslėly.

Viską atlikus teisingai, turėtų būti matomas toks vaizdas:

Pastebėkite, kad prie „Opens with“ (atidaroma su) jau yra įrašyti Jūsų pasirinkta programa. Spauskite „OK“ (gerai). Štai ir viskas.

Kitas būdas yra gal kiek paprastesnis, tačiau tyčia pirma pateikiau ilgesnį ir sudėtingesnį, todėl, kad jo pagalba galima parinkti programą failų atidarymui, net ir neturint to tipo failų.

Tarkime turite failą, kurio tipas dar nėra pririštas prie jokios programos:

Paspauskite ant jo dešiniu pelės klavišu ir pasirinkite „Open with“ (atidaryti naudojant) -> „Choose program“ (pasirinkti programą):

O toliau jau viskas kartojasi kas jau aprašyta prieš tai:

Galutinis rezultatas atrodys taip:

Failo ikona įgauna programos paveiksliuką.

Susiję įrašai

• gruodžio 23, 2009 -- Kompiuterio profilaktika – automatizavimas (4)
• rugsėjo 28, 2008 -- Mano dokumentai kitoje vietoje (0)
• gruodžio 7, 2009 -- Kompiuterio valymas – pirmieji žingsniai (8)

Kas tai yra?

Fonetinė rusų klaviatūra yra tai, kada rusiškos raidės atitnka lotyniškus klavišus klaviatūroje. Skirtumą pastebėsite šiuose paveiksliukuose:

Standartinis rusų klaviatūros išdėstymas yra toks

Fonetinis išdėstymas (YaWERT)

Fonetinis išdėstymas (Student)

Yra ir dar vienas pavadinimu YaZhERT. Jis nuo YaWERT skiriasi tik raidžių „Ж“ ir „В“ vietomis.

Norint įsidiegti šiuos išdėstymus, jums reikia išsirinkti asmeniškai Jums tinkantį išdėstymą ir atsisiųsti atitinkamus failus:

• Microsoft Windows Vista, XP, 2003
  • YaWERT
  • YaZhERT
  • Student
• Microsoft Windows NT/2000
  • YaWERT
  • YaZhERT
• Microsoft Windows 95/98/ME
  • YaWERT
  • YaZhERT

Kaip sužinoti kokią Windows versiją naudojate?

Diegimo failai paimti iš autoriaus svetainės: www.winrus.com

Susiję įrašai

• kovo 31, 2010 -- MAC adreso keitimas (1)
• gruodžio 23, 2009 -- Kompiuterio profilaktika – automatizavimas (4)
• vasario 25, 2009 -- Kaip idiegti įrenginio tvarkykles? (2)