Tarkime turime tokį dokumentą:

Ir Jums reikia įterpti išnašą pažymėtam tekstui. Tai padaryti yra labai paprasta. Pažymite reikiamą tekstą, tada spaudžiate “Insert” (Įterpimas) -> “Reference” (Nuoroda) -> “Footnote…” (Išnaša…):

Gausite tokį dialogo langą:

Čia galite pasirinkti išnašos savybes.

• “Footnotes” (Puslapio išnašos) – išnaša pateikiama tame pačiame lape. Galima pasirinkti jos rodymą lapo apačioje arba iš karto po tekstu, jei lapas nevisas užpildytas tekstu.
• “Endnotes” (Dokumento išnašos) – išnaša bus įterpta dokumento arba sekcijos pabaigoje.
• “Format” (Formatas) – pasirenkate kokiu formatu bus numeruojamos išnašos.
• “Apply changes” (Taikyti keitimus) – formato pakeitimus galima pritaikyti visam dokumentui, arba tik esamai sekcijai.

Paspaudus “Insert” (Įterpti) gausite, lapo apačioje bus įterpta išnaša, kuriai prirašote reikiamą tekstą:

Štai ir viskas.

Susiję įrašai

• kovo 22, 2010 -- Kaip sukurti kompiuteriu pildomas formas Word dokumente (1)
• gruodžio 1, 2008 -- Turinys Microsoft Word dokumente (23)
• balandžio 28, 2009 -- Outlook laiškų tampymas (0)

Šiam įrašui naudosiu Microsoft Office Word 2003 programą, tad jei pas ką nors yra Word 2007, nurodymai gali šiek tiek skirtis, tačiau esmė išlieka ta pati.

Taigi, pirmiausia surašote reikiamą formos tekstą, o po to įsijungiate formų kūrimo įrankių juostą “Rodymas -> Įrankių juostos -> Formos” (View -> Toolbars -> Forms) atsiradusi įrankių juosta atrodys taip:

Mygtukų paskirtys, pradedant iš kairės į dešinę:

1. Teksto įvedimo formos langelis

2. Pažymėjimo “x” langelis

3. Pasirinkimas iš pateikto sąrašo

4. Pasirinkto formos lauko ypatybės

5. Lentelės piešimas

6. Įterpti lentelę (bendri nustatymai)

7. Įterpti rėmelį su tekstu

8. Formos lauko spalvinimas

9. Valyti formos duomenis

10. Formos apsaugojimas

Norint įterpti formos lauką, padedate kursorių toje vietoje, kur reikia lauko ir paspaudžiate atitinkamą mygtuką. Po to paspaudžiate ant sukurto lauko tada, arba paspaudžiate mygtuką nr. 4, arba ant to laiko paspaudžiate dešiniu pelės klavišu ir pasirenkate “Ypatybės” (Properties).

Toliau apie kiekvieną laukelio funkciją.

1. Pirmasis mygtukas naudojamas kuriant formos lauką, kuriame reikia įvesti paprastą tekstą, datą, laiką, skaičių ir pan. Toliau lauko elgesys nustatomas per jo ypatybes:

• Tipas – nustatote kokio tipo tekstas bus vedamas tame lauke. Galimi pasirinkimai “Paprastas tekstas”, “Numeravimas”, “Data”, “Dabartinė data”, “Esamas laikas” ir “Skaičiavimas”.
• Numatytasis tekstas – čia galite įrašyti numatytą tekstą, kurį pildytojas gali palikti toks koks yra, arba ištrinti ir įrašyti savo (šio lauko pavadinimas keičiasi priklausomai nuo to koks tipas pasirinktas).
• Maksimalus ilgis – galite nurodyti, kiek maksimaliai simbolių galima įvesti lauke.
• Teksto formatas – čia galite pasirinkti, kaip atrodys vedamas tekstas. Šio lauko pavadinimas ir reikšmės keičiasi priklausomai nuo to, kas pasirinkta laukelyje “Tipas”.
• Kiti laukeliai paprastai formai nėra reikalingi, tad juos praleidžiu.

2. Antrasis mygtukas naudojamas pasirinkimo langeliui įterpti. Jo ypatybės:

• Žymės langelio dydis – čia galite pasirinkti, kad langelio dydis būtų nurodomas, pagal Jūsų nusistatyto šrifto dydį, arba galite patys nurodyti, kokio dydžio jis turėtų būti.
• Numatytoji žymė – čia pasirenkate ar laukas bus pažymėtas pagal nutylėjimą ar ne.
• Lauko parametrai, čia galite įjungti arba išjungti šį laukelį.

3. Šis mygtukas naudojamas, norint pridėti pasirinkimo iš duoto sąrašo laukelį. Jo ypatybės:

• Išplečiamasis elementas – čia įvedate sąrašo pasirinkimus ir spaudžiate “Pridėti” mygtuką.
• Elementai išplečiamam sąraše – sąrašas jau pridėtų elementų.

4, 5, 6 ir 7 mygtukai, kalba patys už save, tad jų atskirai neaptarinėsim.

8. Mygtukas skirtas paryškinti formos laukelius, kad jie būtų aiškiai matomi baltame lapo fone. Spausdinant, pilkas fonas nebūna matomas.

9. Mygtukas skirtas pildytojui, kuriuo jis gali vienu paspaudimu atsisakyti visos formos įvestos informacijos, ir atstatyti formą į pradinę būseną.

10. Mygtukas skirtas formos apsaugojimui. Tik paspaudus jį forma pradeda veikti. T.y. visas aplinkinis tekstas neberedaguojamas, ir veikia tik formos laukai.

Čia pridedu formą, kurioje panaudoti visi minėti formos laukai:

Štai maždaug ir viskas. Dabar ir Jūs nesunkiai galėsite susikurti savo formą.

Susiję įrašai

• gegužės 17, 2010 -- Kaip sukurti išnašas Word dokumente (5)
• gruodžio 10, 2009 -- Registro valymo priemonės (9)
• gruodžio 1, 2008 -- Turinys Microsoft Word dokumente (23)

Kartais sunku identifikuoti problemą ir pritaikyti tinkamą sprendimą. Tad paminėsiu dažniausiai pasitaikančias problemas.

1. Problema. Jus užblokavo Counter Strike serveryje.

Sprendimas. Čia realiai nėra sprendimo. Jus blokuoja pagal Jūsų išorinį IP, kurio paprastai negalite keisti. Jį gali pakeisti tik Jūsų interneto tiekėjas. Naudojantis TOR tinklu Jūs galite pasiekti, kad Jūsų išorinis IP būtų matomas kitas, tačiau TOR nepritaikytas realaus laiko žaidimams ir vargu ar pavyks žaisti. Taigi, šiuo atveju Jums gali padėti tik Jūsų interneto tiekėjas pakeisdamas Jūsų išorinį IP.

2. Problema. Jus užblokavo kokia nors interneto svetainė, arba negalite balsuoti kelis kartus.

Sprendimas. Šiuo atveju turite atsirinkti koks blokavimo tipas, ar pagal IP ar pagal prisijungimo vardą. Jei pagal prisijungimo vardą, tuomet jums reikia užsiregistruoti kitu. Jei pagal IP, pasinaudokite šiuo patarimu. taip pat galima blokuoti pagal slapukus, tokiu atveju pravers “Kaip pašalinti privačius ir laikinus duomenis iš interneto naršyklių“.

3. Problema. Negalite sukurti žaidimo serverio, arba jis nepasiekiamas iš interneto kitiems.

Sprendimas. Šiuo atveju svarbu atsirinkti, kaip pajungtas Jūsų internetas. Greičiausiai turite modemą ir/arba maršrutizatorių (router). Jei yra maršrutizatorius, tai išorinis IP yra suteiktas jam, o kompiuteris turi vidinį. Tuomet Jums reikia perskaityti šitą įrašą “Kaip nustatyti maršrutizatorių, kad būtų pasiekiamas Jūsų kompiuteris?“.

4. Problema. Norite naršyti visiškai anonimiškai.

Sprendimas. Anoniminiam naršymui pritaikykite įrašus “Kaip pakeisti išorinį IP adresą?” arba “Virtualus Privatus Tinklas (VPN) su ItsHidden“

Jei į šį sąrašą neįtraukiau, Jūsų problemos, komentaruose aprašykite ją ir pabandysiu jums padėti.

Susiję įrašai

• liepos 14, 2009 -- Kaip pakeisti išorinį IP adresą? (106)
• birželio 19, 2010 -- Microsoft Security Essentials nemokama antivirusinė programa (4)
• kovo 31, 2010 -- MAC adreso keitimas (1)

Visų pirma turite suprasti tai, kad NAT būna nevisuose maršrutizatoriuose. Antra, mano pateiktuose ekrano atvaizduose bus rodomi mano maršrutizatoriaus valdymo panelės nuotraukos, kurios, beveik esu garantuotas skirsis nuo Jūsiškio, tačiau principas vis vien lieka tas pats. Ir trečia, čia pateikti nurodymai tinka ne vien Counter Strike žaidimo serveriui kurti, bet ir norint iš išorės pasiekti bet kokius kitus, Jūsų sukurtus serverius. Taigi pradedam.

Geriausia, kad prieš imdamiesi veiksmų susirastumėte savo maršrutizatoriaus aprašymą ir vartotojo gidą. Jis tikriausiai buvo pakuotėje, o jei nebeturite, susiraskite internete. Vartotojo gide susiraskite, kaip prisijungiama prie maršrutizatoriaus valdymo. Praktiškai visada veiksmai yra tokie:

Sužinote maršrutizatoriaus vidinį IP adresą. Šį adresą pamatysite tokiu pat būdu kaip kompiuterio IP, apie tai jau rašiau čia. Skirtumas tik tas, kad kompiuterio IP bus rodomas prie “IP address”, o maršrutizatoriaus prie “Default Gateway”.

Kai jau žinote maršrutizatoriaus IP, jį vedate į interneto naršyklės adreso langą ir spaudžiate “Enter”. Būsite paprašyti įvesti prisijungimo vardą ir slaptažodį. Šiuos duomenis žinosite pats, arba žmogus kuris statė maršrutizatorių, arba jis bus nepakeistas ir bus standartinis, kaip bus paminėta vartotojo gide (jei jis standartinis, tai būtų kaip tik proga jį pasikeisti).

Kai jau esate prisijungęs prie maršrutizatoriaus, ieškokite tokių funkcijų, kaip NAT, Firewall, Port Forwarding ir pan. Mano atveju tai yra NAT/QoS.

Taip atrodo mano maršrutizatoriaus NAT langas su taisyklėmis. Paaiškinsiu ką reiškia kiekvienas laukelis:

• Application – tiesiog taisyklės pavadinimas. Counter Strike taisyklė pavadinta “CS”;
• Port from – šaltinio prievadas;
• Protocol – protokolas, kiek žinau, CS naudoja abu protokolus, tiek TCP tiek UDP;
• IP address – kompiuterio vidinis IP adresas;
• Port to – tikslo prievadas, tai prievadas per kurį bus kreipiamasi į kompiuterį, normaliu atveju jis bus toks pats kaip ir šaltinio prievadas;
• Enable – tiesiog varnelė, kuri įjungia arba išjungia taisyklę.

Pagooglinus radau, kad Counter Strike naudoja šiuos portus:

• TCP prievadai: 27030-27039 (kai kur rašo, kad 27020-27039)
• UDP prievadai: 1200 ir 27000-27015

Kaip matot CS naudoja 9 TCP prievadus ir 16 UDP portų. Todėl ankstesniame paveikslėlyje yra suvestas tik UDP 12000, o kiti suvesti mano maršrutizatoriaus “Port Range Forfarding” (Prievadų Diapazono Persiuntimas):

Čia laukų prasmės panašios:

• Application – pavadinimas;
• Start – prievadų diapazono pradžia;
• End – prievadų diapazono pabaiga;
• Protocol – protokolas;
• IP address – kompiuterio vidinis IP;
• Enable – įjungti.

Start ir End nusako šaltinio prievadus, o tikslo prievadai, mano maršrutizatoriuje nenurodomi, jie atitinka šaltinio prievadus.

Kai šias taisykles nustatysite ir sukursite savo CS serverį, kitiems žaidėjams nurodykite savo išorinį IP, jį pamatysite maršrutizatoriuje, kur nors “Status” skiltyje, arba pagal mano jau rašytą įrašą.

Pastaba: Čia Jums aprašiau pagrindus, kas liečia prievadų peradresavimo. Tad kai jau aišku, kaip tai veikia, nurodymus, kaip nustatyti Jūsų, konkretų maršrutizatorių, rasite šiame puslapyje: www.portforward.com. Tiesiog pasirinkite savo maršrutizatorių iš sąrašo, tuomet žaidimą ar programą, kuriai reikia padaryti persiuntimą ir sekite nurodymus.

Susiję įrašai

• kovo 31, 2010 -- MAC adreso keitimas (1)
• sausio 5, 2010 -- Vidinio IP keitimas į išorinį, ar tikrai tai reikalinga? (78)
• gruodžio 10, 2009 -- Registro valymo priemonės (9)

Registrų tvarkytuvai reklamuojasi ta mintim, kad programos palieka daug šiukšlių Windows registre. Jie tvirtina, kad paleidus jų priemonę, seni, nenaudojami įrašai bus ištrinti taip optimizuodami registrą. Taip, tai tiesa, kad išdiegtos palieka nebereikalingus įrašus, kurie galų gale užgriozdina registrą, ir jų išvalymas gali tik padėti. Bet ar tai pagreitina operacinę sistemą yra ginčytina.

Windows Registras dirba, kaip dokumentų pildymo sistema – programinė įranga visada žino kokio įrašo jai reikia, ir ji suranda tą įrašą labai greitai, tiesiog ieško tiksliai ten kur jis turi būti. Visiškai nesvarbu ar ten yra šimtai ar tūkstančiai įrašų, nes programos žino tikslią vietą kur rasti reikiamą informaciją. Iš to plaukia, kad ištrynus nereikalingus įrašus ir sumažinus registrą, negausite visiškai  jokio sistemos pagreitėjimo. Daugybė tyrinėjimų tik patvirtina šitą faktą.

Problema, kurią gali sukurti registro valymo priemonės, atsiranda tada, kai jie yra per agresyvūs valydami. Ir kadangi tarp šios kategorijos priemonių kūrėjų yra didelė konkurencija, jie žada geresnius rezultatus būdami agresyvesni nei kiti. Šios programos netinkamai ištrina registro raktus ir vertes, tad kai programa eina ieškoti informacijos į registrą, jos ten nebėra.

Geriausias patarimas yra toks:  niekada ir niekur  nenaudoti jokios registro valymo priemonės!

Susiję įrašai

• gruodžio 23, 2009 -- Kompiuterio profilaktika – automatizavimas (4)
• gruodžio 7, 2009 -- Kompiuterio valymas – pirmieji žingsniai (8)
• birželio 19, 2010 -- Microsoft Security Essentials nemokama antivirusinė programa (4)

Taigi dar kartą pabrėšiu pagrindines priežastis:

• susikaupę laikini failai;
• nepageidaujamos programos ir slapukai;
• disko fragmentacija;

Ne veltui sąrašą sudėliojau būtent tokiu eiliškumu. Profilaktiką atliksime taip pat tokia pat tvarka ir vėliau pamatysite kodėl.

Laikinų failų trynimas

Kas yra laikini failai? Pagrindiniai laikini failai yra tie, kurie kaupiasi jums naršant internete. Jie laikomi kataloge “c:\Documents and Settings\[vartotojo vardas]\Local Settings\Temporary Internet Files”. Tai yra Jūsų lankytų interneto svetainių failai, dažniausiai paveiksliukai, flash, sausaniukai ir kt. Jie ten kaupiasi tam, kad antrą kartą apsilankius toje pačioje svetainėj, ji kuo mažiau siųstų informacijos į kompiuterį, ir taip ji užkraunama greičiau. Tačiau per ilgą laiką, svetainių paveiksliukai keičiasi, sausaniukai taip pat. Nors pastariesiems turėtų būti nustatomas atitinkamas galiojimas, kad jie vėliau pasišalintų, taip daro retas svetainės administratorius. Taigi tame kataloge pradeda kauptis failai, kurie nebebus daugiau naudojami. O kai kurias svetaines aplankote vos vieną kartą.

Dar viena vieta kur kaupiasi failai yra “c:\Documents and Settings\[vartotojo vardas]\Local Settings\Temp”. Čia yra kiek kitokio tipo failai. Dažniausiai tai laikinos bylos, kurios ten laikinai įrašomos kai įdiegiate kokią nors programą. Tarkim atsisiunčiate programą, o ji tam kad jos apimtis siunčiantis būtų mažesnė būna suspausta tam tikrom priemonėm ir pradėjus diegimą failus išskleidžia į minėtą katalogą. Baigus įdiegimą, ne visada iš ten pašalinama. Taigi po kurio laiko ten susidaro taip pat nemažas kiekis failų.

Pirmasis katalogas ir jame susikaupę failai gana stipriai įtakoja Internet Explorer naršyklės spartą. O pastarasis daugiau įtakoja tik disko talpą ir jo fragmentaciją. Taigi šiuos katalogus reikia periodiškai išvalyti. Iš jų galite drąsiai trinti viską kas ten yra. Jei kuris failas nesitrina, nes yra naudojamas, jį praleiskite. PASTABA: laikinuose interneto failuose taip pat laikomi slaptažodžių atsiminimo slapukai, tad jei kur nors interneto svetainėj esate uždėję varnelę “Atsiminti mane” greičiausiai, jums tą varnelę teks uždėti dar kartą ir prisiminti slaptažodį.

Jei naudojate kitą naršyklę vietoj Internet Explorer, turite žinoti, kad dauguma kitų naršyklių turi savo laikinuosius katalogus, kurie slepiasi specifinėse vietose. Tad jų paieška, kai kuriems vartotojams gali būti problematiška, o ir trynimas kas kart iš kelių katalogų atrodys nepatrauklus.

Šiuo atveju laikinų failų trynimui rekomenduoju nemokamą programą “CCleaner” (Computer Cleaner – kompiuterio valymo priemonė). Ją atsisiųsite iš http://www.ccleaner.com/. Įdiegdami nuimkite varnelę nuo “Įdiegti Yahoo įrankius”, kad išvengtumėt nepageidaujamos programos. Šios programos pagalba ištrinsite ne tik mano minėtus laikinus failus, bet ir interneto naršymo istoriją, nesenus explorer objektus, neseniai naudotas URL nuorodas, laikinus ir daug kitų nereikalingų failų. Ir žinoma patys galite pasirinkti ką trinti o ką pasilaikyti.

Nepageidaujamos programos ir slapukai

Šios programos ir slapukai dažniausiai kaupiasi neatsargiai naršant internete. Spaudžiant ant visų iššokusių langų “Yes” ir “OK” prieš tai nesigilinant ką jos praneša. Kai kurios tokios programos įsidiegia vartotojui netgi to nežinant. Antivirusinės programos ne visada pašalina jas, tačiau periodinis praskenavimas antivirusine programa taip pat būtinas. O po to nepageidaujamiems dalykams valyti rekomenduoju Spybot programą iš http://www.safer-networking.org/. Atsiųskite ją, būtinai atnaujinkite ir pilnai praskenuokite. Rastas problemas pataisykite.

Disko defragmentavimas

Diskas tampa fragmentuotas dėl paprastos priežasties: failų įrašymo ir trynimo. Įrašytas failas užima tam tikrą disko vietą. Tarkim įrašote tris dainas vieną po kitos, kurios užima po 5 MB vietos. Iš viso bus 15 MB. Po to pirmąją ištrinate ir taip atsilaisvina 5 MB vietos. Toliau įrašote kitą kokį nors failą kuris yra didesnis nei 5 MB, tad dalis to failo užims atsilaisvinusius 5 MB, o likusi dalis bus įrašyti kitoje disko vietoje. Taip po ilgo laiko dauguma failų tampa fragmentuoti. Jų nuskaitymo laikas pailgėja, nes reikia surankioti visas jų dalis. Taigi disko defragmentavimas surankioja tas dalis ir “suklijuoja” taip, kad nuskaitant nebereiktų “rankioti”.

Defragmentavimą paleisti yra labai paprasta: paspaudžiate dešiniu pelės klavišu ant “My Computer” ir pasirenkate “Manage”. Atsiradusiame lange pasirenkate “Disk Derfragmenter”, pasirenkate diską kurį norite defragmentuoti ir spaudžiate “Defragment”. Priklausomai nuo laisvos vietos kiekio ir fragmentacijos lygio tai gali užtrukti gana ilgai.

Pabaigos nuostatos

Visi čia paminėti būdai yra laiko patikrinti ir yra efektyvūs. Jei po šių veiksmų jums dar kyla problemų, reikia gilintis toliau ir ieškoti problemų kitur. Pagrindinis dalykas ko labai rimtai nerekomenduoju – tai naudoti visokius “Registry optimizer”, “PC booster”, “Registry mechanic” ir kitas panašaus pobūdžio programas. Nebent esate tikrai įsitikinęs, kad pasieksite tai ką norite. Iš savo patirties žinau, kad tokio tipo programos dažnai negrįžtamai sugadina kompiuterio operacinę sistemą ir tai beveik visada baigiasi jos įdiegimu iš naujo.

Taip pat minėjau, kad paaiškinsiu kodėl toks eiliškumas. Viskas labai paprasta: išvalius laikinus failus, Spybot ir Antivirusinės skenavimas pastebimai sutrumpėja. O kai laikinų failų valymas, bei nepageidaujamų dalykų trynimas praeina, defragmentavimo metu bus mažiau failų, kas vėlgi sutrumpins veiksmo trukmę.

Susiję įrašai

• gruodžio 23, 2009 -- Kompiuterio profilaktika – automatizavimas (4)
• gegužės 7, 2009 -- Kaip pašalinti privačius ir laikinus duomenis iš interneto naršyklių (4)
• birželio 19, 2010 -- Microsoft Security Essentials nemokama antivirusinė programa (4)

Norint rasti atsakymą reikia išsiaiškinti tik du dalykus:

1. Kokius formatus palaiko Jūsų grotuvas;
2. Kokiu formatu koduotą filmą įrašinėjat.

Kokius formatus palaiko Jūsų grotuvas

Vienas būdas tai sužinoti yra atsiversti grotuvo vartotojo gidą ir ten paskaityti. Jį turėjote gauti pirkdami savo įrenginį. Jei jo nebeturite, apsilankykite gamintojo svetainėje ir pagal modelį tikrai rasite.

Žinoma, kartais instrukcijoje palaikomi formatai aprašomi tik paviršutiniškai ir dažnai neaprašomi palaikomi kodekai. Šiuo atveju galite panaudoti specialiai sukurtą diską, skirtą DVD grotuvo galimybių atskleidimui. Tai entuziastų sukurtas DivX test CD v2.

Šio disko pagalba tiksliai sužinosite kokius formatus gali atkurti Jūsų grotuvas. Jo principas yra paprastas, diske įkelti failai užkoduoti skirtingais kodekais. Jei konkretų failą atkuria Jūsų grotuvas, vadinasi jis palaiko tą kodeką. Patį CD atvaizdą man buvo pakankamai sunku rasti, nes oficialioj svetainėj pateiktos nuorodos neveikia, bet radau jį rapidshare failų mainų sistemoje. Taip pat galite pasitikrinti, gal Jūsų grotuvas jau yra testuotųjų sąraše.

Kokiu formatu koduotą filmą įrašinėjat

Tai sužinoti yra dar paprasčiau. Jums tiesiog reikia MediaInfo programos. Su ja pasirenkate reikiamą failą ir pamatysite panašų vaizdą:

Pateiktame pavyzdyje, matom, kad video formatas yra “Real 4″, audio – “AAC LC-SBR”.

Kai jau žinosite grotuvo ir failo informaciją, galėsite nustatyti, ar bus atkuriamas įrašytas failas ar ne.

Susiję įrašai

• Nėra susijusių įrašų

Šios yra kelios problemos, kur Jums padės televizoriaus prijungimas prie kompiuterio.

PASTABA: Šis straipsnis aprašo tik kompiuterio vaizdo išvedimą į televizoriaus ekraną, bet ne atvirkščiai.

Prieš imantis tolesnių veiksmų, turite įvertinti savo kompiuterio ir televizoriaus jungčių gausą. Pirma aptarsime galimas jungtis abiejuose prietaisuose.

Galimos kompiuterio jungtys

Priklausomai nuo kompiuterio amžiaus ir konfigūracijos, jame gali būti aptinkamos šios jungtys:

VGA (Video Graphics Array) – tai analoginė kompiuterio jungtis monitoriui.

DVI (Digital Visual Interface) – tai skaitmeninė kompiuterio jungtis monitoriui. Jų gali būti daug įvairių variacijų. Dažniausiai sutinkama DVI-D (Single link).

S-Video (Separated Video) – tai analoginė kompiuterio jungtis. Ji gali būti 4 ir 7 kontaktų.

Composite (kombinuota) – analoginė jungtis. Liaudiškai dar vadinama „tulpe“

VIVO (Video In Video Out) – 9 kontaktų jungtis.
Dažnai video kortos turi šią jungti ir šalia pateikia specialų šakotuvą. Paveikslėlyje pavaizduotoje video kortoje VIVO jungtis yra viduryje.

Galimos variacijos: standartinė

ir nestandartinė

Dažnai kartu prie vaizdo kortos bus pridėtas šakotuvas, toks kaip trečiame pav. (Jame yra S-Video jungtys, kombinuota, bei papildomai Component (sudėtinė) video jungtys (mėlyna, žalia, raudona))

HDMI (High Definition Multimedia Interface) – skaitmeninė aukšto kokybės video ir audio jungtis.

Čia pavaizduota video korta su VGA, HDMI (viduryje) ir DVI jungtimis

Galimos televizoriaus jungtys

Šiame paveiksliuke pavaizduotos galimos televizoriaus jungtys. Aptarsime tik tas, kurių pagalba galima prijungti TV prie kompiuterio.

SCART (Syndicat des Constructeurs d’Appareils Radiorécepteurs et Téléviseurs, Radio and Television Receiver Manufacturers’ Association) – tai Prancūzijoje sukurta universali jungtis skirta video ir audio perdavimui.

Taip pat matote jau minėtas VGA, HDMI, S-Video. Geltona „Video“ jungtis atitinka kombinuotąją ankstesniame aprašyme.

Papildomai tikriausiai pastebite spalvotas jungtis Y, Pb ir Pr. Atitinkami laidai yra pavaizduoti ankščiau minėtame VIVO jungties priede.

Televizoriaus prijungimo būdai

Čia paminėsiu prijungimo būdus, pradėdamas nuo labiausiai rekomenduojamo (geriausios kokybės) kokybės mažėjimo tvarka.

HDMI – HDMI

Idealu jei ir kompiuteris, ir televizorius turi HDMI jungtį. Tai, šiai dienai, aukščiausios kokybės skaitmeninė jungtis. Tam pakanka HDMI kabelio, kurį tikrai rasite artimiausioje buitinės technikos ar elektronikos prekių parduotuvėje. Jungiant šiuo laidu nereikia atskiro audio laido, nes per HDMI perduodamas ir video ir audio signalai. Atminkite, kad kompiuteryje šiuo atveju bus dvi garso kortos, viena įprastinė, kita HDMI, tad reikės jas perjungti programose, kuriomis rodysite filmus per TV.

DVI – HDMI

HDMI jungtis kol kas būna tik naujausiose video plokštėse ir kai kuriuose naujuose nešiojamuose kompiuteriuose. Jei tokios jungties nėra, antras, pagal kokybę, būdas yra naudoti DVI-HDMI kabelį:

Naudojant šį laidą, atskirai reikalingas audio kabelis garso signalui. Tinka toks:

Arba toks, priklausomai nuo to, kokia jungtis yra Jūsų TV:

Tiesa, naujesnės video plokštės palaiko ir Audio. Tokios yra nVidia GForce nuo 8 serijos ir naujos ATI  HD plokštės (negaliu tiksliai pasakyti nuo kurio modelio). Kai kuriais atvejais gali prireikti papildomo laidelio kompiuterio viduje (S/PDIF):

DVI jungtis yra praktiškai visose dabar parduodamose video plokštėse kompiuteriui. Kartais ji pasitaiko ir nešiojamuose kompiuteriuose.

VGA – VGA

Jei Jūsų kompiuteryje nėra nei HDMI, nei DVI, tuomet galima jungti per VGA jungtį. Tam reikia, kad ir televizorius turėtų tokią. Tinka paprastas VGA laidas nuo įprasto monitoriaus (reikalingas audio kabelis minėtas ankščiau):

DVI – VGA

Čia nesuklyskite, jei panaudosit tokį kabelį, negausite skaitmeninio signalo. DVI lizdas duoda ir skaitmeninį ir analoginį signalus, tad tokiu kabeliu bus pajungiamas tik analoginis:

VIVO – Sudėtinė jungtis

Jei televizorius neturi VGA jungties, galima pajungti per VIVO, jei ji yra kompiuteryje ir turite ankščiau minėtą priedą. Iš priedo, galima jungti per sudėtinę jungtį (trys RCA tipo spalvoti lizdai: žalias, raudonas ir mėlynas) naudojant tokį laidą:

Jungiant juos į televizoriaus minėtus Y, Pb, Pr lizdus. Reikalingas atskiras audio kabelis. Taip pat galima jungti per S-Video ir kombinuotąją atšakas, apie jas žemiau.

PASTABA: Tik nesuklyskite, kartais galite parduotuvėje rasti VGA – 3xRCA kabelį, tačiau jis tinka tik vienu atveju, t.y. kai ant TV, atitinkamų spalvų lizdai pažymėti R, G, B. Jei jie pažymėti, kaip jau sakiau Y, Pb ir Pr – šitas kabelis jums netiks.

VGA – Komponentė

Atsakydamas vienam skaitytojui į komentarą atradau dar ir tokį kabelį:

Turėtų tikti pajungiant kompiuterį su VGA į TV kuriame yra komponentinis įėjimas, t.y. TV turi Y, Pb, Pr lizdus.

S-Video – S-Video

Jei kompiuteryje ir televizoriuje yra S-Video jungtis, naudojate S-Video laidą (arba VIVO atšaka):

Visai nesvarbu, jei kompiuteryje S-Video yra 7 kontaktų. Jam tinka šis 4 kontaktų laidas. Atskirai jungiame audio.

S-Video – Kombinuotoji jungtis

Jei televizorius senesnis ir jame nėra S-Video jungties, galite panaudoti tokį perėjimą:

Tada papildomai reikės paprasto RCA tipo laido (abiejuose galuose toks) plius atskirai audio laidas:

Su S-Video – kombinuotoji jungtis keitikliu yra vienas niuansas. Keitiklis gali būti su 7 kontaktų S-Video ir su 4 kontaktų S-Video jungtimi. Jei naudosite tokį su 4 kontaktų S-Video, greičiausiai vaizdą matysite nespalvotą. Taip yra dėl vieno iš signalų (spalvinio) fazių neatitikimo. Tai pataisoma vieno kondensatoriaus prilitavimu, tačiau apie tai galiu parašyti komentaruose, jei kam bus įdomu. Su 7 kontaktų S-Video keitikliu šios problemos nelieka, nes keitiklyje panaudojamos 5 ir 7 kojelės, kurių nėra prieš tai minėtame.

Kombinuotoji – Kombinuotoji

Taip pat šis laidas tinka kai jungiate per kompiuterio kombinuotąją jungtį, jei ji yra (tai tinka ir VIVO atveju).

S-Video/Kombinuotoji – SCART

Dar vienas būdas pajungti S-Video laidu – naudoti S-Video – SCART perėjimą:

Į šį keitiklį jungiasi ir audio laidai.

S-Video – SCART

Tai kabelis suderinantis aukščiau minėtus S-Video ir SCART į vieną:

PASTABA: naudojantiems S-Video – SCART tipo sujungimą, nepriklausomai ar tai vienas kabelis ar kabelis su keitikliu, gali būti toks atvejis kad Jūsų TV nepalaiko S-Video signalo (taip dažniausiai yra senesniuose kineskopiniuose TV). Tokiais atvejais turėtumėt ieškoti sprendimų internete, jų yra daug ir skirtingų. Vieni trumpina SCART 15 ir 20 kojeles, kiti vietoj S-Video signalo naudojimo perdaro kabelius tik naudojimui Y komponentės signalui. Šio įrašo paskirtis yra tik supažindinti su pajungimo būdais, bet negaliu išspręsti visų iškilusių problemų ar nesuderinamumų.

!!! SCART – VGA

Jei jau ieškojot laidų kompiuterio pajungimui prie TV, tikriausiai jau matėt tokį laidą:

Aišku, pagalvojot, kad tai yra būtent tai ko jums reikia ir nusiperkat. Tačiau greičiausiai Jūs klystat. Mat dažniausiai toks kabelis yra skirtas pajungti įrenginiams, kurių SCART yra išeitis, o VGA – įėjimas. Kitaip sakant jis tinkamas pavyzdžiui DVD grotuvo pajungimui prie vaizdo projektoriaus bet ne atvirkščiai, t.y. kompiuterio prie TV tokiu laidu nepajungsite. Pamatę tokį kabelį įsitikinkite, ar jis yra SCART->VGA ar VGA->SCART.

Kompiuterio nustatymas

Visais atvejais, taip prijungus televizorių, reikia atitinkamai nustatyti ir kompiuterį. Daugiau žinantiems gali pakakti pasakyti, kad konfigūruoti kompiuterį reikia taip pat, kaip jis konfigūruojamas pajungus daugiau nei vieną monitorių.

Pabaigai

Ar žinojote, kad yra išleista speciali Youtube versija žiūrėjimui pasijungus kompiuterį per televizorių?

Susiję įrašai

• vasario 4, 2009 -- „Out of range“ problemos žaidžiant sprendimas (2)
• kovo 31, 2010 -- MAC adreso keitimas (1)
• kovo 22, 2010 -- Kaip sukurti kompiuteriu pildomas formas Word dokumente (1)

Labas,

Kaip įsikelt Twitter normalų mažą langą į savo blogą? Naudojuosi blogger.com (blogspot) sistema ir man niekaip nesigauna. Aš nenoriu kažkokio griozdo, bet kad būtų normaliai minimalus ir tinkamas žinučių peržiūrai.
dėkui iš anksto

Vi

Atsakome:

Prisijungus prie savo „Twitter“ paskyros spauskite „Settings“ (nustatymai):

Atsidariusiame lange, susirasike nuorodą „You can add Twitter to your site here“ (pridėti Twitter savo svetainėje):

Pasirinkite „Blogger“ logotipą ir spauskite „Continue“ (tęsti):

Pasirinkite kiek žinučių norite matyti ir galite pakeisti pavadinimą (pavadinimą galima bus pakeisti ir vėliau). Tai atlikus spauskite „Add to Blogger“ (pridėti prie Blogger) mygtuką:

Pastaba: paspaudus mygtuką gali pasirodyti pranešimas, perspėjantis, kad duomenys bus siunčiami nešifruoti:

Spauskite „OK“ (gerai) ir tęskite.

Jei tuo metu esate prisijungę prie savo „Blogger“ paskyros, jums iš kart bus atvertas „Widget“ (valdiklio) pridėjimo dialogas:

Čia jau kaip minėjau, galite pakeisti pavadinimą ir spausti „Įtraukti valdiklį“. Po to nustatote kur norite jį matyti nutempdami ten, kur reikia ir išsaugote:

Jei viskas vyksta sklandžiai, Jūsų dienoraštis turėtų atrodyti maždaug taip:

Kaip tai pavyko padaryti skaitytojui uždavusiam klausimą, pamatysite čia: Kaip aš gyvenu

Susiję įrašai

• birželio 19, 2010 -- Microsoft Security Essentials nemokama antivirusinė programa (4)
• kovo 31, 2010 -- MAC adreso keitimas (1)
• sausio 5, 2010 -- Vidinio IP keitimas į išorinį, ar tikrai tai reikalinga? (78)